Gyventojų pasiskirstymo žemėlapis

Sahara

Regionas apima didesnę dalį šiaurės Afrikos teritorijos, išsidėsčiusios Saharos dykumoje. Klimatas per karštas ir per sausas, netinkamas žmogui gyventi. Stokojama vandens išteklių, labai mažai derlingos žemės, todėl sudėtinga vystyti žemės ūkį. Smėlis sunkina susisiekimą.

Pietų Azija

Tankiai gyvenamos teritorijos Indijoje, Bangladeše ir Pakistane sudaro ši regioną, kur telkiasi daugiau kaip 1,5 mlrd. gyventojų. Žmonės čia pradėjo kurtis nuo senosios Indo civilizacijos laikų. Palankus klimatas, derlingi upės slėnio dirvožemiai, vandens ištekliai visada garantavo geras gyvenimo sąlygas. Didelę įtaką padarė demografinis sprogimas, dėl kurio gyventojų skaičius regione padidėjo kelis kartus. Vidutinis regiono gyventojų tankumas – 250 žm./km², tačiau kai kuriose regiono dalyse tankumas itin didelis. Gango slėnyje ir deltoje tankumas siekia 800–1000 žm./km².

Rytų Azija

Regionas apima Japoniją, Taivaną, Pietų Korėją ir Kinijos rytinę dalį. Šiame regione gyvena 1,5 mlrd. gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas – 250 žm./km². Derlingi dirvožemiai, upių slėniai, švelnus klimatas ir arti esanti jūra yra gamtiniai veiksniai lemiantys didelį šio regiono tankumą. Didelę įtaką daro ir visuomeniniai veiksniai: senosios Kinijos civilizacijos ir demografiniai procesai.

Europa

Vakarinė Europos žemyno dalis sudaro šį regioną. Šioje teritorijoje gyvena apie 730 mln. gyventojų. Pradėję kurtis žemyne nuo Senovės Graikijos laikų, gyventojai išplito visame žemyne ir dabar tankiausiai gyvenama Olandijos, Belgijos, Anglijos teritorijose bei Vokietijos vakarinėje ir Italijos šiaurinėje dalyse. Didelį įtaką gyventojų susitelkimui turėjo ne tik gamtiniai veiksniai (palankus klimatas, daug lygumų, derlingi dirvožemiai), bet ir pramonės raida. Esant reikiamų naudingųjų išteklių, kūrėsi pramonės juostos, prie kurių augo miestai ir didėjo gyventojų tankumas.

Gvinėjos įlanka

Šį regioną sudaro šiaurinė Gvinėjos įlankos teritorija, kurioje gyvena 150 mln. gyventojų. Šilto klimato teritorijoje gyventojai telkiasi vandenyno pakrantės žemumoje. Upių slėniuose geros sąlygos žemdirbystei, savanų teritorijos tinkamos gyvulininkystei plėtoti. Didžiausią įtaką tankumui daro demografiniai procesai. Šio regiono šalių gimstamumas yra vienas iš didžiausių pasaulyje, todėl augant gyventojų skaičiui, didėja ir tankumas.

Pietryčių Azija

Regioną sudaro Malaizijos, Indonezijos, Singapūro, Filipinų valstybių ir Indokinijos pusiasalio teritorijos. Šiame regione gyvena apie 550 mln. gyventojų. Be didesnio žmonių susitelkimo miestuose ir pakrantėse, tankiausiai apgyvendinta Javos sala. Čia tankumas yra didesnis kaip 1000 žm./km². Palankus klimatas ir itin derlingi dirvožemiai sudaro palankias sąlygas žemės ūkiui vystyti. Teigiami ir augantys demografiniai rodikliai prisideda prie gyventojų tankumo didėjimo.

Amazonės džiunglės

Visas Amazonės baseinas apaugęs tankiais tropiniais miškais, reguliarūs upių potvyniai. Iškirstų miškų vietose dirvožemiai nederlingi, daugelyje sričių stokojama naudingųjų iškasenų. Gyventojų tankumas labai mažas, nes transporto sąlygos sudėtingos, trūksta pagrindinių paslaugų, neišplėtota sveikatos apsauga, švietimas, stinga elektros energijos.

Pietų Amerikos rytinė pakrantė

Regionas tęsiasi Atlanto vandenyno pakrante nuo Brazilijos pietų, per Urugvajų iki Argentinos šiaurės. Regione gyvena 125 mln. žmonių. Čia palankus klimatas, derlingi dirvožemiai, gausu naudingųjų iškasenų, pakankamai išvystytas transporto tinklas. Augančiuose pakrančių miestuose vystoma pramonė ir paslaugos, sukuriama daug darbo vietų, todėl daug žmonių iš vidinių sričių keliasi gyventi į pakrantes.

Australijos vidinės sritys

Regionas apima centrinę ir vakarinę Australijos žemyno dalį. Dėl karšto ir sauso klimato didesnėje dalyje paplitusios dykumos ir pusdykumės. Labai stokojama vandens išteklių, todėl Australijoje nėra oazių, gėlų ežerų, mažai nuolatinių upių. Tokia gamtinė aplinka itin nepalanki žmonėms gyventi.

JAV ir Kanados rytinė pakrantė

Regionas apima JAV šiaurės rytinę ir Kanados pietrytinę pakrantę. Šiame regione gyvena 125 mln. žmonių. Dėl palankaus klimato, žemumų ir derlingų dirvožemių žmonės kūrėsi Didžiųjų ežerų teritorijoje ir rytinėje pakrantėje. Geros susisiekimo sąlygos ir turimi naudingųjų iškasenų telkiniai leido plėtoti pramonę, taip suformuodami „Pramonės juostą“. Intensyvios pramonės srityje kuriantis ir sparčiai augant miestams, didėjo ir gyventojų tankumas. Prie to prisidėjo ir intensyvūs imigracijos srautai XX amžiuje iš Europos, kai imigrantai atvykę pirmiausia įsikurdavo rytinėje pakrantėje.

Retai gyvenamos Himalajų ir Tibeto kalnuotos teritorijos apima šiaurinę Indiją ir Kinijos rytinę dalį. Snieguotos viršūnės, deguonies trūkumas, atšiaurus klimatas aukštikalnėse lemia, kad aukščiau kaip 5 kilometrai žmonės negyvena. Šioje teritorijoje transporto kelių stygius, mažai gamtos turtų, o ir esančius sunku įsisavinti.

Atšiaurios gamtos sąlygos didelėje šiaurinėje Azijos teritorijoje yra viena iš mažo gyventojų tankumo priežasčių šioje srityje. Regionui būdingas šaltas klimatas, amžinojo įšalo zona, menki dirvožemiai ir trumpas vegetacinis laikotarpis. Šių teritorijų apgyvendinimui įtakos turėjo istorinis Rusijos teritorijos plėtimasis. Tankiau gyvenama pietinėje Sibiro dalyje prie geležinkelio, tuo tarpu šiaurinėje dalyje transportas išplėtotas silpnai.

Retai gyvenama šiaurinėje Kanados teritorijoje. Dėl šalto klimato didelės teritorijos apaugusios taiga ir tundra. Plonas dirvožemio sluoksnis, amžinojo įšalo teritorija yra nepalanki žemdirbystei. Nemažą plotą užima šiaurinės salos, kurias didesnę metų dalį dengia sniegas, o pakrantes kausto ledas.