Dauguma pasaulio sostinių yra svarbiausi šalies ekonomikos ir kultūros centrai. Daugelio šalių sostinės yra didžiausi šalies miestai, o kai kuriose valstybėse sostinės yra gerokai didesni miestai už bet kurį kitą (pvz., Paryžius, Kopenhaga, Budapeštas, Ryga, Manila, Bankokas, Lima, Buenos Airės) ir vadinami dominuojančiais. Šiuose miestuose gyvena didesnė dalis šalies gyventojų, sutelkta didelė dalis pramonės, jiems skiriami didesni finansiniai ištekliai. Tačiau kai kurių šalių sostinės yra palyginti nedideli miestai, specialiai įkurti tam, kad atliktų šalies valdymo funkciją (pvz., Otava, Kanbera, Islamabadas, Brazilija).

Teritorinio vieneto valdymas dažniausiai nėra pagrindinė miesto funkcija. Išimtis – daugelis JAV valstijų sostinių (pvz., Olbanis, Springfildas, Harisburgas, Olimpija) yra nedideli miestai. Valstijos administracinis valdymas – pagrindinė jų funkcija.

Tai dažnai dideli miestai, kuriuose sutelktos pramonės įmonės. Ši funkcija būdinga daugeliui išsivysčiusių šalių didelių miestų: Mančesteriui ir Šefildui (JK), Lionui ir Liliui (Prancūzija), Štutgartui ir Dortmundui (Vokietija), Turinui (Italija), Detroitui (JAV). Lietuvoje pramoninių miestų funkciją galima priskirti Mažeikiams, Kėdainiams, Jonavai, Alytui.

Universitetiniai miestai yra tokie miestai, kuriuose visas gyvenimas sukasi aplink didelius žinomus universitetus. Jų yra Jungtinėje Karalystėje (Oksfordas, Kembridžas), Vokietijoje (Heidelbergas, Giotingenas), Ispanijoje (Salamanka), Portugalijoje (Koimbra), JAV (Kembridžas, Prinstonas).

Daugelio pajūrio miestų, kurie yra transporto mazgai, svarbiausia funkcija yra jūrų uostas (pvz., Roterdamas, Havras, Primorskas, Jokohama). Lietuvoje jūrų uosto funkcija priskiriama tik vienam miestui – Klaipėdai.

Dažniausiai tai nedideli miestai, kurių pagrindinė veikla yra poilsio organizavimas. Tokiuose miestuose sezono metu poilsiautojų būna gerokai daugiau nei vietos gyventojų. Skiriami jūrų, kalnų, gydomieji (SPA) kurortai. Lietuvoje kurorto statusas suteiktas Palangai, Nidai, Birštonui, Druskininkams.

Miestas, kuriame yra svarbi su religija susijusi šventovė, gali būti laikomas religiniu centru. Į jį atvyksta daug piligrimų. Minėtini Lurdas (Prancūzija), Asyžius (Italija), Fatima (Portugalija), Santjago de Kompostela (Ispanija), Meka bei Medina (Saudo Arabija). Lietuvoje religiniai centrai – Šiluva, Žemaičių Kalvarija.

Miestas, kuriame yra įžymybių ir gausiai lankomas turistų, vadinamas turizmo centru. Tokie miestai iš turizmo gauna didesnę dalį pajamų, pavyzdžiui, Venecija ir Florencija (Italija), Toledas ir Granada (Ispanija), Dubrovnikas (Kroatija), Agra (Indija), Giza ir Luksoras (Egiptas). Lietuvoje – Vilnius, Trakai, Kernavė.