Tuose Žemės regionuose, kur paviršinis ir požeminis vanduo sąveikauja su vandenyje tirpstančiomis uolienomis, pavyzdžiui, klintimis, dolomitu, gipsu, vyksta karstas. Ištirpus negiliai nuo žemės paviršius slūgsančioms uolienoms, susidaro karstinis reljefas. Jam būdingos smegduobės, karės, karstiniai duburiai, požeminės ertmės. Čia tekančios upės dažnai prasmenga po žeme, o paskui kažkur vėl atsiduria paviršiuje. Karstinis procesas dažnesnis drėgno klimato srityse. Pro tirpias uolienas besisunkiant gruntiniam ir lietaus vandeniui susidariusi rūgštis tirpdo minkštas karbonatines uolienas. Per tūkstančius metų jose požeminis vanduo sukuria urvus. Jų ilgis gali siekti dešimtis ar šimtus kilometrų. Urvų skliautuose kabo stalaktitai, o nuo jų lašantis vanduo urvo dugne supila stalagmitus.
Karstiniai reiškiniai vyksta ir šiaurės Lietuvoje. Biržų ir Pasvalio rajonuose gipso klodai yra arti paviršiaus, o kai kur išeina į paviršių. Tirpstant gipsui, susidaro piltuvo pavidalo smegduobės. Kai kuriose iš jų telkšo nedideli karstiniai ežerėliai.