Į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius renkasi visų ES šalių ministrai, kad priimtų teisės aktus ir koordinuotų politiką. Europos Sąjungos Tarybos nereikėtų painioti su Europos Vadovų Taryba.
Europos Sąjungos Tarybos veikla:
• priima ES teisės aktus;
• koordinuoja ES valstybių narių bendrąsias ekonomikos politikos kryptis;
• pasirašo ES ir kitų valstybių susitarimus;
• tvirtina metinį ES biudžetą;
• formuoja ES užsienio ir gynybos politiką;
• koordinuoja valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą.
Nuolatinių narių nėra. Į kiekvieną Tarybos posėdį visos šalys siunčia ministrus, atsakingus už aptariamą politikos sritį.
Užsienio reikalų ministrų taryba turi nuolatinį pirmininką – ES vyriausiąjį užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinį. Nuo 2009 m. šias pareigas eina britė Katerina Ašton (Ashton).
Visiems kitiems Tarybos posėdžiams pirmininkauja ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios šalies (pvz., 2013 m. II pusmetį Lietuvos) atitinkamos srities ministras.
ES Tarybos sprendimai paprastai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Kuo valstybėje daugiau gyventojų, tuo daugiau ji turi balsų, bet iš esmės balsų skaičius apskaičiuojamas valstybių, kuriose mažiau gyventojų, naudai.
Balsuojant dėl opių klausimų, pavyzdžiui, dėl saugumo ir išorės reikalų bei mokesčių, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Tai reiškia, kad sprendimą vetuoti gali ir viena šalis.
Svarbiausi posėdžiai vyksta būstinėje Briuselyje, kiti – pirmininkaujančioje šalyje.