Euras – oficiali septyniolikos ES šalių valiuta. Ši valiuta į tarptautinę finansų rinką įvesta 1999 m., bet banknotai ir monetos išleistos tik 2002 m. sausio 1 d.
Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą. Euru naudojasi šešios šalys, nepriklausančios
ES: Monakas, San Marinas ir Vatikanas – oficialiai, o Andora, Kosovas, Juodkalnija – neoficialiai.
Bendra valiuta naudinga daugeliu aspektų. Keliaujant į kitą šalį ar sudarant verslo sandorius su užsienio partneriais, nepatiriama pinigų keitimo išlaidų, galima lengvai palyginti kainas skirtingose šalyse, nemokami (arba mokami daug mažesni) mokesčiai už tarptautinį atsiskaitymą.
Bendra valiuta naudinga ekonomikos krizės sąlygomis. Ji padeda ES šalims lengviau suderinti antikrizinius veiksmus, garantuojamos stabilios kainos.
Laipsniškai eurą turėtų įsivesti visos ES šalys. Tačiau kiekvienoje tai gali įvykti tik tada, kai jos ekonomika bus tam tikro lygio. Nustatytos griežtos prisijungimo prie euro zonos sąlygos, vadinamos Mastrichto kriterijais.
Trys ES valstybės – Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė – nors ir galėtų, tačiau nenaudoja euro.