Šiuo metu Lietuvoje gyventojai priskiria save 59 religinėms bendruomenėms, devynios religijos pripažintos tradicinėmis, jos yra svarbi sudėtinė Lietuvos kultūrinės ir istorinės tradicijos dalis. Didžiausia tikinčiųjų bendruomenė Lietuvoje – Romos katalikai, tačiau jų geografinis pasiskirstymas nėra tolygus. Katalikai didžiausią gyventojų dalį sudaro Alytaus, Marijampolės, Telšių, o mažiausią – Klaipėdos, Vilniaus ir Utenos apskrityse. Kitų religijų šalininkų skaičius ir geografinis pasiskirstymas Lietuvoje glaudžiai siejasi su tautine gyventojų sudėtimi. Evangelikų liuteronų daugiausia gyvena Vakarų Lietuvoje – Tauragės, Klaipėdos apskrityse, Evangelikų reformatų – Panevėžio apskrityje (Biržų raj.), stačiatikių – Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Teritorinė tikinčiųjų ir netikinčiųjų gyventojų sklaida skirtinga. Kaime tikinčiųjų 10,9 % daugiau negu miestuose. Didžiausia tikinčiųjų dalis yra kaimiškose Tauragės, Alytaus, Marijampolės, o mažiausia – Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus apskrityse.

Įvairiausia gyventojų religinė sudėtis buvo miestuose ir ypač daugiataučiuose, tokiuose kaip Visaginas, Klaipėda, Vilnius. Įvairiataučiame Vilniuje didesnę Romos katalikų dalį lėmė tai, kad šią religiją išpažįsta ne tik lietuviai ir lenkai, bet ir nemaža dalis baltarusių, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių.