Žemės ūkis pasaulyje ir Lietuvoje
Sąvokos

Žemės ūkis pasaulyje ir Lietuvoje

Agropramoninė įmonė – didžiulis ūkis, kuris ne tik augina, perdirba produkciją, bet ir ja prekiauja.

Bioprodukcinis ūkis – pasaulio ūkio materialinių vertybių gamybos šaka. Šį sektorių sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir žuvivaisa.

Dirvožemio erozija – procesas ar reiškinys, kurio metu ardomas dirvožemio sluoksnis ar kitokio žemės paviršiaus irimas ir nunešimas.

Gamybos produktyvumas – per tam tikrą laiko vienetą pagamintas produkcijos kiekis.

Irigacinė sistema – dirbtinis vandens tiekimas, skirtas auginamoms žemės ūkio kultūroms drėkinti.

Lydiminė žemdirbystė – vienas iš primityvių žemdirbystės metodų, plėtojamas miškingose vietovėse: miškas išdeginamas, o jo vietoje auginami kultūriniai augalai. Nualinus dirvą, toks sklypas apleidžiamas.

Melioracija – tai žemės gerinimas hidrotechninėmis priemonėmis, kai norima sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą.

Monokultūrinis ūkis – ūkis, kuriame didelis produkcijos kiekis pasiekiamas auginant vieną pelningiausią žemės ūkio kultūrą ar gyvulių rūšį.

Perprodukcija – situacija, kai gamybos apimtys ilgą laiką didesnės už paklausą.

Vegetacinis periodas – dienų skaičius per metus, kai sąlygos palankios augalams subręsti, sunokinti vaisius ir subrandinti sėklas.

Žemės ūkio specializacija – ūkininko pasirinkta ūkininkavimo forma ir pelningiausia žemės ūkio kultūra.

Grįžti