Sąvokos
Migracijos |
Darbo migracija – migracija, kurios pagrindinis tikslas – susirasti darbą ir užsidirbti daugiau pinigų.
Diaspora – svetur gyvenanti tautos grupė.
Emigracija – žmonių išvykimas.
Emigrantas – iš šalies visam laikui išvykęs žmogus.
Imigracija – žmonių iš kitų šalių atvykimas nuolat gyventi.
Imigrantas – iš kitų šalių nuolat gyventi atvykęs žmogus.
Laikinoji migracija – gyventojų kėlimasis į naują gyvenimo vietą turint tikslą ten dirbti arba mokytis.
Metropolija – valstybė, turinti užjūrio teritorijų.
Nuolatinė migracija – gyventojų kėlimasis vis į kitą naują gyvenimo vietą.
Pabėgėlis – asmuo, palikęs savo gyvenamąją vietą dėl karo, etninio ar religinio persekiojimo, skurdo grėsmės ar gamtinės stichinės nelaimės.
Reemigracija – žmonių grįžimas iš emigracijos.
Repatriacija – piliečių grįžimas į tėvynę (tremtinių, belaisvių, išeivių).
Savanoriška migracija – migracija, kai žmonės savo noru keliasi į kitą vietą.
Sezoninė migracija – žmonių vykimas į kitą vietovę arba net į kitą šalį keliems mėnesiams ar savaitėms atlikti sezoninių darbų.
Švytuoklinė migracija – kasdienis važinėjimas (išskyrus poilsio dienas) į kitą gyvenvietę dirbti arba mokytis.
Tarpvalstybinė migracija – gyventojų kėlimasis iš vienos valstybės į kitą.
Vidinė migracija – gyventojų kėlimasis gyventi į kitą savo šalies gyvenvietę.