Vandens jėgainės veikimo principas
Paragvajaus ir Brazilijos pasienyje, užtvenkus Paranos upę, pastatyta viena galingiausių pasaulyje Itaipu hidroelektrinė. Paragvajus didžiąją pagamintos energijos dalį parduoda Brazilijai. Itaipu ir kitos hidroelektrinės Paragvajų aprūpina energija 100 %.
Nors Norvegija turi nemažai iškastinio kuro, jos energetikos pagrindą sudaro hidroenergija (95 %). Kalnuotumas ir vandeningos upės ištisus metus sudaro palankias sąlygas hidroenergijai plėtoti.
Brazilija nėra turtinga iškastinio kuro, todėl hidroelektrinėse pagaminama 82 % elektros energijos. Vandens ištekliai garantuoja didžiulį hidroenergetinį potencialą. Vien antra pagal dydį pasaulyje Itaipu hidroelektrinė, kurią statė Paragvajus ir Brazilija, pagamina 25 % visos šalyje sunaudojamos elektros energijos.
Vandens ištekliai yra nacionalinis Albanijos turtas – vien Drino upė sukuria apie 90 % elektros energijos, naudojamos Albanijos pramonėje ir namų ūkiuose. Albanijos hidroenergetikos ūkis susiduria su elektros energijos gamybos svyravimais, kurie atsiranda dėl sausringo klimato.
Islandija neturi iškastinio kuro, tačiau yra turtinga hidroenergetinių išteklių. Vandens ir geoterminėse elektrinėse pagaminama 100 % energijos. 75 % Islandijos energetinių pajėgumų yra neįsisavinami, maždaug 73 % šalyje pagaminamos elektros energijos atkeliauja iš hidroelektrinių, likusi dalis gaunama iš geoterminių šaltinių. Naudojant pastaruosius išteklius, 27 % geoterminės energijos panaudojama elektros gamybai, o likusi dalis šiluminei energijai.
|
Hidroenergetika
Energetika |
|
|
 |
|
Hidroenergetika – atsinaujinančios energetikos rūšis, kurioje energija išgaunama iš judančio vandens jėgos. Nors hidroelektrinėse pagamintos energijos kaina ir eksploatavimo išlaidos nėra didelės, statyba brangi ir ilgai trunkanti. Statant užtvankas suformuojami tvenkiniai užlieja dideles teritorijas, ypač lygumose, ir padaroma nemenka žala aplinkai. Didžiausias ekonominis, socialinis ir aplinkosaugos efektas pasiekiamas tuomet, kai vandens ištekliai naudojami ne tik energijai gauti, bet sukuria puikią infrastruktūrą kitiems vandens ūkio sektoriams (vandens lygio reguliavimui, žvejybai, rekreacijai, laukų drėkinimui ir pan.). Didžiausias hidroenergetinis potencialas yra kalnuose bei sraunių didžiųjų pasaulio upių atkarpose. Kai kuriose šalyse hidroenergija sudaro energetikos pagrindą: Paragvajuje 100 %, Albanijoje 99 %, Norvegijoje 95 %, Brazilijoje 82 %. Kai kuriose ekonomiškai silpnose šalyse hidroenergija yra dominuojanti (Namibijoje 95 %, Tanzanijoje 61 %), tačiau gyventojų prieiga prie elektros energijos dėl neišplėtoto tiekimo ir paskirstymo yra nepakankama (Namibijoje 34 %, Tanzanijoje 12 %).