Valstybių grupavimas pagal valdymo formą

Prezidentas

Renkamas respublikinės valdymo formos valstybės vadovas.

Monarchas

Valstybės valdovas, valdžią įgyjantis per sosto paveldėjimą arba rinkimais iki gyvos galvos.

Tautų Sandrauga

Savanoriška valstybių, anksčiau buvusių Jungtinės Karalystės kolonijomis, asociacija. Daugelio šių valstybių simbolinė monarchė yra Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II.

Popiežius

Romos Katalikų Bažnyčios vadovas. Popiežius taip pat yra ir Vatikano valstybės vadovas, absoliutus monarchas.

Konklava

Kardinolų kolegijos susirinkimas, kurio metu renkamas naujas popiežius. Konklavai vadovauja Kardinolų kolegijos dekanas. Konklava taip pat vadinama uždara patalpa, kurioje yra renkamas naujas popiežius.

Parlamentas

Įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas, renkamas rinkimų teisę turinčių piliečių.

Ministras pirmininkas

Vyriausybės vadovas parlamentinio valdymo sistemose. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Lietuvos valdymo sistema

Respublika

Monarchija

Respublika – valstybės valdymo forma, kai aukščiausiasis šalies vadovas (prezidentas) yra šalies piliečių renkamas nustatytam laikui (paprastai 4–6 metams). Dauguma pasaulio šalių yra respublikos. Pagal prezidento vaidmenį šalies politiniame gyvenime skiriamos prezidentinės, parlamentinės ir mišrios (pusiau prezidentinės) respublikos.

Prezidentinė respublika

Parlamentinė respublika

Pusiau prezidentinė respublika

Vienpartinė respublika

Monarchija – valstybės valdymo forma, kai valstybės galva yra monarchas (karalius arba karalienė, kunigaikštis, imperatorius, sultonas). Monarchas paveldi aukščiausią valdžią – sostą – mirus arba pasitraukus pirmtakui. 2010 m. pasaulyje buvo 29 tikros monarchijos ir 15 – sąlyginių (Tautų Sandraugos narės). Beveik visos monarchijos yra Europoje ir Azijoje. Pagal monarcho vaidmenį šalies politiniame gyvenime monarchijos gali būti absoliučiosios ir konstitucinės.

Absoliučioji monarchija

Konstitucinė monarchija

Teokratinė monarchija