Sąvokos
Geografijos samprata, raida ir geoinformacija |
|
Atlasas – geografinis žemėlapių rinkinys su iliustracijomis ir paaiškinimais.
Dantiraštis – rašto sistemų grupė, nuo kitų senovės Artimuosiuose rytuose naudotų rašto sistemų skyrėsi pirmiausia danties formos ženklais bei horizontaliais ir vertikaliais brūkšneliais.
Didieji geografiniai atradimai – svarbiausi XV a. vidurio ir XVI a. vidurio Europos keliautojų geografiniai atradimai: Amerikos atradimas, jūrų kelio į Indiją aplink Afriką atradimas ir pirmoji kelionė aplink pasaulį.
Didysis šilko kelias – kelių sistema, kuria buvo gabenamos prekės iš Kinijos į vakarų kraštus.
Fenologiniai reiškiniai – kasmet pasikartojantys gamtiniai reiškiniai, pavyzdžiui, gelstantys medžių lapai, paukščių ar kitų gyvūnų migracijos.
Heliocentrizmas – Saulės sistemos astronomijoje sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.
Kosmogoninis – antgamtinis, mitinis arba religinis aiškinimas, apibūdinantis žmonijos, Žemės, gyvybės ir Visatos pradžią.
Musonas – sezoninis vėjas, žiemą pučiantis nuo sausumos į vandenyną, o vasarą – nuo vandenyno į žemyną.
Oikumena – apgyvendinta, pažįstama pasaulio dalis.
Petroglifai – uolų, akmenų ar olų paviršiuje išraižyti paveikslėliai.
Portulanai – žemėlapiai, kuriais Viduramžiais naudojosi Europos jūrininkai.
Scholastika – viduramžių krikščioniškosios filosofijos kryptis, kurios pagrindą sudarė religinės dogmos, pagrįstos bažnyčios autoritetų pasisakymais, teiginiais ar nuomone kaip svarbiausiu tiesos kriterijumi.
Seismografas – prietaisas, registruojantis seisminių bangų virpesius Žemės paviršiuje.
Vedos – sakralinė arijų genčių literatūra, kurią sudaro keturi himnų, giesmių ir ritualo formulių rinkiniai bei jų komentarai.