Sąvokos
Išoriniai Žemės paviršių keičiantys procesai |
Abrazija – bangų ardomoji veikla jūrų, ežerų, tvenkinių krantuose.
Akumuliacija – nuosėdų ar sąnašų kaupimasis sausumoje arba vandens telkinių dugne.
Barchanas – smėlio dykumoje pusmėnulio pavidalo kalva.
Defliacija – smulkiausių dirvožemio dalelių arba dykumų dulkių ir smėlio išpustymas.
Denudacija – dūlėsių pernešimas bei suklostymas žemesnėse vietose.
Dūlėjimas – uolienų irimas ir cheminis kitimas Žemės paviršiuje dėl temperatūros svyravimo, veikiant atmosferai, vandeniui, gyviesiems organizmams.
Egzaracija – slenkančio ledyno ardomoji veikla.
Erozija – Žemės paviršiaus ardomoji tekančio vandens, bangų, vėjo, ledynų veikla.
Eoliniai procesai – Žemės paviršiaus ardomoji veikla, kurios priežastis – pučiantis vėjas.
Karstas – procesas, kurio metu paviršinis ir požeminis vanduo kontaktuoja su lengvai vandenyje tirpstančiomis uolienomis (dažniausiai klintys, dolomitas, gipsas).
Keimai – apvalios padrikos tirpstančio ledo pakraštyje susidariusios kalvelės.
Kopa – smėlio supustyta kalva.
Korazija – uolienų gremžimas vėjo pakeltomis smulkiomis uolienų dalelėmis.
Krioklys – vieta, kur upės vanduo krinta nuo skardžio, esančio jos vagoje.
Lavina – sniego, ledo, purvo, uolienų masės ar jų mišinio griūtis arba slinktis kalno šlaitu žemyn.
Morena – uolienų, kurias palieka ledynas, visuma.
Nuošliauža – grunto, akmenų arba purvo srautų staigus atitrūkimas nuo stačių kalnų, upių, pajūrio šlaitų.
Ozai – ilgi, siauri buvusio ledyno plyšyje suklostyti smėlio ar gargždo kalvagūbriai.
Slenkstis – trumpas seklus upės vagos ruožas, turintis didelį nuolydį, veržlią tėkmę.
Stalagmitas – stulpo, kūgio ar kitokios formos kyšulys karstinio urvo dugne.
Stalaktitas – mineralinis varveklis, nukaręs nuo lubų karstiniame urve.
Zandrai – tekančio vandens srauto suplautos smėlingosios ir žvyringosios sąnašos.