Išoriniai Žemės paviršių keičiantys procesai
Sąvokos

Išoriniai Žemės paviršių keičiantys procesai

Abrazija – bangų ardomoji veikla jūrų, ežerų, tvenkinių krantuose.

Akumuliacija – nuosėdų ar sąnašų kaupimasis sausumoje arba vandens telkinių dugne.

Barchanas – smėlio dykumoje pusmėnulio pavidalo kalva.

Defliacija – smulkiausių dirvožemio dalelių arba dykumų dulkių ir smėlio išpustymas.

Denudacija – dūlėsių pernešimas bei suklostymas žemesnėse vietose.

Dūlėjimas – uolienų irimas ir cheminis kitimas Žemės paviršiuje dėl temperatūros svyravimo, veikiant atmosferai, vandeniui, gyviesiems organizmams.

Egzaracija – slenkančio ledyno ardomoji veikla.

Erozija – Žemės paviršiaus ardomoji tekančio vandens, bangų, vėjo, ledynų veikla.

Eoliniai procesai – Žemės paviršiaus ardomoji veikla, kurios priežastis – pučiantis vėjas.

Karstas – procesas, kurio metu paviršinis ir požeminis vanduo kontaktuoja su lengvai vandenyje tirpstančiomis uolienomis (dažniausiai klintys, dolomitas, gipsas).

Keimai – apvalios padrikos tirpstančio ledo pakraštyje susidariusios kalvelės.

Kopa – smėlio supustyta kalva.

Korazija – uolienų gremžimas vėjo pakeltomis smulkiomis uolienų dalelėmis.

Krioklys – vieta, kur upės vanduo krinta nuo skardžio, esančio jos vagoje.

Lavina – sniego, ledo, purvo, uolienų masės ar jų mišinio griūtis arba slinktis kalno šlaitu žemyn.

Morena – uolienų, kurias palieka ledynas, visuma.

Nuošliauža – grunto, akmenų arba purvo srautų staigus atitrūkimas nuo stačių kalnų, upių, pajūrio šlaitų.

Ozai – ilgi, siauri buvusio ledyno plyšyje suklostyti smėlio ar gargždo kalvagūbriai.

Slenkstis – trumpas seklus upės vagos ruožas, turintis didelį nuolydį, veržlią tėkmę.

Stalagmitas – stulpo, kūgio ar kitokios formos kyšulys karstinio urvo dugne.

Stalaktitas – mineralinis varveklis, nukaręs nuo lubų karstiniame urve.

Zandrai – tekančio vandens srauto suplautos smėlingosios ir žvyringosios sąnašos.

Grįžti