Plačialapių ir mišriųjų miškų zonoje būdingas vidutinių platumų jūrinis arba pereinamasis, taip pat musoninis klimatas. Vasara čia šilta arba vėsoka (15–20 °C), o žiema švelni (nuo -5 iki +5 °C). Klimatas drėgnas, per metus iškrinta 500–2000 mm kritulių.

Šiems miškams būdingi aukšti (20–30 m), šakoti lapuočiai medžiai, metantys lapus prieš šaltąjį laikotarpį. Mišriuose miškuose lapuočių plotai kaitaliojasi su spygliuočių plotais. Dažnai lapuočiai ir spygliuočiai auga vieni šalia kitų. Vakarų ir Vidurio Europoje vyrauja ąžuolai, skroblai, bukai, mažesniuose plotuose auga klevų, liepų, uosių, kaštonų ir kitų medžių.

Mišriuose miškuose labiausiai paplitusios lapuočių medžių rūšys yra beržas ir drebulė, spygliuočių – pušis ir eglė. Daugumoje miškų masyvų vyrauja 1–2 medžių rūšys. Pomiškyje auga krūmai, paparčiai, žolės.