Natūralią Viduržemio augaliją pakeitė žmonių veikla. Jau antikos laikais iškirsta dauguma miškų. Jų vietoje žmonės augino žemės ūkio kultūras, ganė avis ir ožkas, o šios labai ištrypė žemę, sunaikino medžių atžalynus (sutrukdė miškams atsinaujinti). Nelikus natūralių miškų, stambieji laukiniai gyvūnai šioje zonoje išnyko. Iš kitų žemynų į šiuos kraštus buvo atvežta daug naujų augalų rūšių, kurios čia nesunkiai prisitaikė (kaktusai, eukaliptai, palmės).