Hilėja
Pietų Amerikos drėgnasis atogrąžų miškas.
Selva
Ispaniškas žodis, kuriuo vadinami drėgnieji atogrąžų miškai.
Liana
Sumedėjęs augalas, savo stiebu besivyniojantis ant kitų augalų.
Epifitas
Augalas, augantis ant kitų augalų, jais pasinaudojantis tik kaip atrama, bet nesimaitinantis jų medžiagomis.
Transpiracija
Vandens garavimas iš augalo dalių, ypač lapų, mažesniais kiekiais iš stiebų, žiedų ir vaisių.
Efemeras
Vienmečiai augalai, pražystantys ir subrandinantys vaisius per itin trumpą laiką. Po sėklų subrandinimo apmiršta, suklesti tik tada, kai iškrinta gausus kritulių kiekis.
Sukulentas
Daugeliui šeimų ir genčių priklausantys augalai, sugebantys kaupti vandens atsargas.
Makija
2–4 m aukščio krūmų sąžalynai su retais neaukštais (8–10 m) medžiais.
Gariga
Reti žemaūgiai (iki 50 cm) krūmokšniai su skurdžiomis žolėmis.
Prerijos
Stepės Šiaurės Amerikoje.
Pampa
stepės Pietų Amerikoje.
Juodžemis
Stepių, miškastepių dirvožemis, pasižymintis dideliu derlingumu. Būdingas storas puveningas sluoksnis su daug humuso. Susiformuoja po daugiametėmis žolėmis ar miško paklote.
Vystymosi koncepcija
,,,,,,,,,,.
Augalija

Geografinės zonos (Biomai)

Dykumų augalija paprastai labai skurdi. Kai kuriuose dykumų plotuose jos beveik nėra. Kitur pasitaiko šiurkščių žolių, retų krūmų ir net medžių. Visi dykumos augalai įvairiais būdais prisitaiko prie vandens stokos sąlygų. Pavyzdžiui, augalų lapai virtę dygliais – taip augalai mažiau išgarina vandens ir gali ištverti didelį karštį (pvz., kupranugarinė dygliažolė). Daugelio augalų šaknys giliai įsiskverbia į žemę ir pasiekia gruntinius vandenis (pvz., saksaūlas). Dykumoms būdingi efemerai – augalai, atsirandantys tik po lietaus ir gyvenantys labai trumpą laiką (2–3 savaitės), per kurį sugeba pražysti, subrandinti vaisius ir duoti sėklų. Taip pat nemažai dykumų randami sukulentai – augalai, sugebantys kaupti savo stiebuose ir lapuose vandens atsargas (pvz., kaktusai, alavijai).

Grįžti