Aridinis klimatas – sausas klimatas, kuriame nepakanka drėgmės augalų vegetacijai (dykumų, pusdykumių klimatas).

Darnusis vystymasis – veiksmų visuma, kuria siekiama užtikrinti žmonių poreikių tenkinimą ir minimalų poveikį aplinkai.

Efemeras – vienmečiai augalai, pražystantys ir subrandinantys vaisius per itin trumpą laiką. Po sėklų subrandinimo apmiršta, suklesti tik tada, kai iškrinta gausus kritulių kiekis.

Epifitas – augalas, augantis ant kitų augalų, jais pasinaudojantis tik kaip atrama, bet nesimaitinantis jų medžiagomis.

Gariga – reti žemaūgiai (iki 50 cm) krūmokšniai su skurdžiomis žolėmis.

Geografinė zona (biomas) – didelė Žemės teritorija, kuriai būdinga tam tikra augalija ir tam tikras klimato tipas.

Hilėja – Pietų Amerikos drėgnasis atogrąžų miškas.

Juodžemis – stepių, miškastepių dirvožemis, pasižymintis dideliu derlingumu. Būdingas storas puveningas sluoksnis su daug humuso. Susiformuoja po daugiametėmis žolėmis ar miško paklote.

Liana – sumedėjęs augalas, savo stiebu besivyniojantis ant kitų augalų.

Makija – 2–4 m aukščio krūmų sąžalynai su retais neaukštais (8–10 m) medžiais.

Pampa – stepės Pietų Amerikoje.

Prerijos – stepės Šiaurės Amerikoje.

Savana – žolinė ir medžių augalija, būdinga atogrąžų sritims.

Selva – ispaniškas žodis, kuriuo vadinami drėgnieji atogrąžų miškai.

Stepė – žolynai, būdingi vidutinių platumų klimato juostai.

Sukulentas – daugeliui šeimų ir genčių priklausantys augalai, sugebantys kaupti vandens atsargas.

Taiga – spygliuočių miškų masyvas.

Transpiracija – vandens garavimas iš augalo dalių, ypač lapų, mažesniais kiekiais iš stiebų, žiedų ir vaisių.

Tundra – gamtinė zona poliarinėse srityse, kuriai būdinga samanos, kerpės, žemaūgės žolės, krūmai ir puskrūmiai, mažai gyvūnų.