Šiltosios srovės gerokai sušvelnina vidutinių platumų klimatą. Žiemą šių srovių veikiamose teritorijose oro temperatūra gerokai aukštesnė negu kitose šios platumos vietose. Šaltosios srovės mažina teritorijų, pro kurias teka, vidutinę temperatūrą.

Šiltosiose srovėse vanduo intensyviai garuoja, susiformuoja lietaus debesys, todėl šiltųjų jūrų srovių skalaujamose pakrantėse iškrinta daug kritulių. Virš šaltųjų srovių beveik nevyksta garavimas, nesusidaro lietaus debesų, todėl šaltųjų srovių skalaujamose pakrantėse iškrinta mažai kritulių.

Pietų Amerikos skirtingų pakrančių klimatas ties pietų atogrąža visiškai nepanašus. Rytinėje pakrantėje (Rio di Žaneiru) klimatas karštas ir drėgnas. Vakarinėje pakrantėje (Antofagastoje) žymiai vėsiau (tai nebūdinga atogrąžoms) ir nepaprastai sausa. Taip yra todėl, kad rytinio žemyno pakraščiu teka šiltoji Brazilijos srovė, o vakariniu – šaltoji Peru srovė. Šaltoji srovė neleidžia susidaryti lietaus debesims, o aukšti Andai nepraleidžia drėgnų oro masių iš rytų. Todėl Čilės mieste Antofagastoje beveik neiškrinta kritulių.

Kanados miestai Vankuveris ir Kebekas yra skirtingose šalies pakrantėse: pirmasis prie Ramiojo vandenyno, antrasis – netoli Atlanto vandenyno (prie Šv. Lauryno upės estuarijos). Netoli Ramiojo vandenyno pakrantės teka šiltoji Aliaskos srovė, todėl Vankuverio klimatas yra švelnus ir drėgnas. Atvirkščiai, palei Kanados rytinę pakrantę teka šaltoji Labradoro srovė, todėl Kebeke žiema yra šalta. Pietryčių vėjai atneša į Kebeką kritulių, todėl jo klimatas yra toks pat drėgnas kaip ir Vankuverio.