Religija
Tai žmonių tikėjimas tuo, kad egzistuoja aukštesnės antgamtinės jėgos, tikėjimas į Dievą ar dievus, tuos tikėjimus atitinkantys ir realizuojantys apeiginiai veiksniai ir tikinčiųjų visuomeninė organizacija – Bažnyčia.
Musulmonai
Islamą išpažįstantys tikintieji.
Pirmykštės religijos
Tai etninės kilmės religijos, dominuojančios iki pasaulinių religijų įsiskverbimo, pvz., šamanizmas – viena seniausių religijos formų, kurioje didžiausią reikšmę turi įvairios protėvių arba gamtos dvasios, kartais dievai, su kuriais šamanai ir tikintieji bendrauja pasinerdami į transą, o jis sukeliamas muzikos ar svaiginamųjų medžiagų.
Pasaulinės religijos
Bendrosios arba universalios, kai kiekvienas gali tapti jų bendruomenės nariu. Šiuolaikinės pasaulinės religijos – krikščionybė, islamas ir budizmas.
Etninės (tautinės) religijos
Būdingos vienai tautai arba paplitusios tik vienoje šalyje pvz., induizmas, judaizmas, šintoizmas, konfucianizmas.
Religija

Religijų paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Visų kultūrų sudedamoji dalis yra religija. Tai vienas iš pagrindinių žmonijos kultūros elementų. Ji formuoja skirtingą požiūrį į gyvenimą ir vaidina svarbų vaidmenį šalių kultūroje, politikoje, ekonomikoje, pvz., religija gali lemti šeimos dydį – tai lemia pasaulio gyventojų skaičių ir pasiskirstymą. Religija turi įtaką ir šalies ekonomikai, pvz., žemės ūkio specializacijai: judėjų ir musulmonų religija draudžia valgyti kiaulieną, induizmas – galvijų mėsą. Religija gali keisti net politinį žemėlapį – religiniai skirtumai dažnai tampa karo pradžios motyvu. Nors religijos skiriasi, tačiau jos turi ir daug bendrų bruožų: tikėjimą, amžinybės viltį, maldą, simbolius, šventąsias vietas, šventes. Kiek pasaulyje yra religijų, pasakyti sunku. Daugybė pirmykščių religijų išnyko, kai kurios susiliejo su pagrindinėmis. Visos šiuolaikinės religijos skirstomos į pasaulines ir etnines (tautines).

Geografas Vidmantas Daugirdas kalba apie religijas
Grįžti