Kūrybinė užduotis
Lietuvos dirvožemiai |
Naudokitės pateiktais nurodymais ir patarimais ir atlikite dirvožemio tyrimą. Užpildykite lenteles.
Dirvožemį sudaro įvairaus dydžio mineralinės dalelės. Visas jas pagal dydį galima suskirstyti į dvi dalis – smėlį ir molį. Jų santykis dirvožemyje parodo, koks dirvožemio grūdėtumas. Tai yra viena iš svarbiausių dirvožemio savybių, nes nuo jos priklauso vandens, oro ir kitos fizinės dirvožemio savybės. Tiriant dirvožemio savybes, patartina iš karto lyginti kelis skirtingus dirvožemius: smėlio, priemolio, molio ir humuso. Taip pat reikia atsiminti, kad dirvožemiai retai kada būna visiškai vienalyčiai.
Smėlio dirvožemis
Smėlio dirvožemis paprastai yra pilkšvos arba gelsvos spalvos. Jis nerišlus, jo negalima suvolioti į virvutę. Smėlio dirvožemis poringas, laidus vandeniui. Tokioje dirvoje gerai išsikeroja augalų šaknys, juos lengva įdirbti, bet jie nėra derlingi, nes vanduo išplauna humusą. Sausesnę vasarą dažnai perdžiūva.
Priemolio dirvožemis
Priemolio dirvožemis tamsiai rudos spalvos, grumstiškas, bet sudrėkintas yra gana lipnus. Šis dirvožemis gerai išlaiko drėgmę, o dėl turimų organinių medžiagų yra pakankamai derlingas. Priemolio dirvožemį sunkiau idirbti nei smėlio dirvožemį.
Molio dirvožemis
Molio dirvožemis yra šviesiai rusvas, mažai poringas, prastai praleidžia vandenį. Drėgnas molis yra plastiškas, lipnus, todėl lengvai išlaiko jam suteiktą formą. Liečiant pirštais juntama, kad jis tarsi būtų riebus. Turi daug mineralinių ir organinių maistinių medžiagų, todėl yra derlingas. Šį dirvožemį sunku įdirbti.
Humuso dirvožemis
Jei organinės medžiagos (puvenos) dirvožemyje sudaro daugiau kaip 20 %, jis vadinamas humuso dirvožemiu. Humusas vadinamas derlingasis, viršutinis dirvožemio sluoksnis, kurį sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos. Jis juodos arba tamsiai rudos spalvos, trupiniškas, o sudrėkintas tampa gličia, beforme mase. Esant palankiam drėgmės, šilumos ir oro režimui, humuso dirvožemis yra pats derlingiausias.
Įvairūs dirvožemių mėginiai iš skirtingų vietų. Patartina juos imti ne nuo pat žemės paviršiaus, bet iš šiek tiek gilesnio sluoksnio, prieš tai nuo viršaus pašalinus lapus, šakeles, akmenukus.
1. Paruoškite kelis dirvožemio mėginius.
2. Sudrėkinkite dirvožemio mėginius.
3. Pagal lentelėje nurodytus klausimus sužymėkite dirvožemių mėginių atitikmenis.
4. Nurodykite vietą, iš kurios paimtas dirvožemio mėginys, taip pat naudodamiesi GPS imtuvu nurodykite tos vietos geografines koordinates.
5. Pamėginkite dirvožemio mėginius priskirti nurodytiems tipams.
Smėlio dirvožemis | Priemolio dirvožemis | Molio dirvožemis | Humuso dirvožemis | |
Kokia mėginio spalva? | ||||
Ar galima iškočioti į volelį? (suvolioti į virvutę?) | ||||
Ar galima suformuoti žiedą? | ||||
Ar veliasi tarp pirštų? | ||||
Ar galima jį sutrupinti? | ||||
Ar girgžda tarp pirštų? | ||||
Koks paviršius? |
Mėginys | Radimo vieta | Dirvožemio tipas |
Mėginys nr. 1 | ||
Mėginys nr. 2 | ||
Mėginys nr. 3 | ||
Mėginys nr. 4 |