Aukštaičių aukštuma
Aukštaičių aukštuma
Aukštaičių aukštuma
Aukštaičių aukštuma
Dzūkų aukštuma
Dzūkų aukštuma
Karšuvos žemuma
Karšuvos žemuma
Medininkų aukštuma
Medininkų aukštuma
Medvėgalis
Medvėgalis
Mušos-Nemunėlio žemuma
Mušos-Nemunėlio žemuma
Nevaišių kalnas
Nevaišių kalnas
Nevėžio žemuma
Nevėžio žemuma
Pietryčių lyguma
Pietryčių lyguma
Pustlaukio duobė - Kurtuvėnų regioninis parkas
Pustlaukio duobė - Kurtuvėnų regioninis parkas
Rambyno kalnas
Rambyno kalnas
Šatrijos kalnas
Šatrijos kalnas
Šeškinės ozas
Šeškinės ozas
Užnemunės žemuma
Užnemunės žemuma
Velnio duobė
Velnio duobė
Vilkyškių kalvagūbris
Vilkyškių kalvagūbris
Žagarės ozas
Žagarės ozas
Molingoji lyguma
Lyguma, susidariusi susiklosčius moliams prieledyninio ežero dugne.
Lietuvos reljefas – ledyno palikimas

Didysis apledėjimas ir Lietuvos paviršius

Mūsų šalies reljefą formavo daugiausia ledynai. Ypač reikšmingas Lietuvos paviršiui paskutinis apledėjimas.
Ledyno pakraštyje susikaupė moreninių nuogulų: riedulių, žvyro, gargždo, smėlio. Susidarė kalvotosios moreninės ežeringosios aukštumos (pvz., Baltijos ir Žemaičių). Trumpalaikio ledyno stabtelėjimo vietose susidarė moreniniai kalvagūbriai (pvz., Linkuvos, Vilkijos).
Tirpstant ledynui, susiformavo prieledyninės marios, kurių dugne nusėdę smėliai, moliai sudarė derlingas molingąsias lygumas, pvz., Karšuvos, Žiemgalos.
Dideli tirpstančio ledyno vandens srautai Pietryčių Lietuvoje suklostė banguotą smėlingąją Pietryčių lygumą.

Žemėlapio legenda

Aukštumos ir plynaukštės
Lygumos ir žemumos
Įdubos ir ozai
Kalvagūbriai
Grįžti