Judantis ledynas ardė poledyninį paviršių. Ardomosios veiklos intensyvumas priklausė nuo ledyno storio, poledyninio paviršiaus reljefo bei jį sudarančių uolienų atsparumo ir kitų veiksnių. Esant žemai temperatūrai, ledas buvo trapus ir tvirtai prišalęs prie paviršinių uolienų. Judantis ledynas gremžė ir ardė paviršių, atskėlė masyvius uolienų luitus, riedulius. Toks slenkančio ledyno ardomasis uolienų darbas vadinamas egzaracija. Slenkantis ledynas trupino prišalusius uolienų luitus ir pernešė juos dideliu atstumu. Visa ledyno nešama medžiaga buvo stipriai trinama, smulkinama, perplaunama, maišoma. Dėl to susidarė labai įvairios sudėties morena.

Ledyno pakraštyje vyko intensyvūs akumuliacijos procesai. Šioje zonoje susiformavo sudėtingas ledyno dugninių ir pakraštinių darinių bei ledo tirpsmo vandenų suformuotas reljefas. Ledyno dugninių darinių reljefą sudaro pažemėjimuose susiformavusios moreninės lygumos, drumlinai, ozai. Moreninėse lygumose ledynas paliko nemažai stambių eratinių riedulių. Ledyno pakraštinių darinių reljefą sudaro kalvagūbriai arba ištisos aukštumos, susiformavusios iš ledyno pakraštyje sustumtų ir suklostytų nuogulų. Aukštumose po sąnašų sluoksniu buvo palaidota nemažai ledo gabalų, kuriems vėliau ištirpus susidarė termokarstinės daubos. Galinės morenos gūbrius sudaro stambios nuolaužinės uolienos (žvyras, gargždas), eratiniai rieduliai. Nuo ledyno pakraščio srūvantys ledo tirpsmo vandens srautai nešė žvirgždą, smėlį, molį ir sluoksnis po sluoksnio klostė šias nuogulas. Taip ilgainiui susidarė smėlingoji lyguma.