Dusia – ledo guolio ežeras, jam būdingas didelis plotas, netaisyklinga forma, nelygus dugnas. Ežero dubuo susidarė ištirpus didžiuliams ledo luitams ir vandeniui užpildžius išgulėtas daubas.

Merguva – tai upinis (senvaginis) ežeras, telkšantis Nemuno salpoje. Šis ežeras seklus, dumblinas, lenktos pasagos formos. Tokio tipo ežerų gausu Dubysos, Nevėžio bei Merkio upių slėniuose.

Kirkilų ežerynas – karstinės kilmės, susidaręs susijungus trims dešimtims ežerėlių, užpildžiusių smegduobes. Tokio tipo ežerėliai daugiausia paplitę karstiniame Biržų ir Pasvalio rajonų areale.

Placio ežeras – vienas iš kelių jūrinės (lagūninės) kilmės ežerų Lietuvoje. Šis nedidelis, seklus ir vandens augalų prižėlęs gėlo vandens ežeriukas susidarė sąnašoms atitvėrus pakrantės įlanką.

Antalieptės marios – vienas iš daugiau kaip trijų tūkstančių dirbtinių ežerų Lietuvoje. Šis ežeras, arba tvenkinys, suformuotas patvenkus Šventąją.