Kadangi turistu laikomas žmogus, kuris ne mažiau kaip vienai parai pakeitė gyvenamąją vietą, turistine kelione laikoma ne tik tada, kai žmogus važiuoja pailsėti ar apžiūrėti kultūros paminklų, bet ir tada, kai vyksta į vasarvietę, mugę, kongresą, konferenciją ar tiesiog į svečius. Pagal kelionės tikslą skiriamos kelios turizmo rūšys.

Pažintinis turizmas – viena iš populiariausių turizmo rūšių. Taip keliaujantieji siekia susipažinti su savo arba kitų šalių gamtos ir kultūros paveldu. Turistus domina architektūros, archeologijos, technikos paminklai, istorinės vietos, išskirtiniai kraštovaizdžiai, ypatingos vietos, laukiniai gyvūnai jų gyvenamojoje aplinkoje.

Su poilsiu ir gydymusi susijusios kelionės taip pat labai populiarios. Šioms kelionėms dažniausiai pasirenkami pakrančių kurortai, ežeringi ir kalnuoti kraštai. Poilsinis turizmas vis dažniau derinamas su pažintiniu, kai be poilsio ir gydymo siekiama susipažinti su vietos kultūros, istorijos ir gamtos vertybėmis. Ši turizmo rūšis labiausiai susijusi su masiniu turizmu. Dideli turistų srautai susitelkia pajūrio kurortuose, žiemos kurortuose kalnuose, didžiulių kultūros vertybių turinčiuose miestuose. Nepaliaujamai didėjantis turistų srautas kelia daug problemų: susidaro eismo spūstys, keliamas triukšmas, užstatomos pajūrio zonos, kaupiasi šiukšlės, sudėtingėja vandens tiekimas ir nuotekų valymas, didėja priklausomybė nuo sezoninės darbo jėgos ir kt.

Tai kelias dienas trunkančios išvykos, kurias mėgsta daugybė žmonių. Vieni važiuoja ilsėtis į užmiestį, kiti, atvirkščiai, – į miestus, kur lanko muziejus, teatrus, pramogauja, apsiperka. Vis dažniau vykstama į gretimas ar netolimas valstybes. Savaitgalio išvykose derinamas poilsinis ir pažintinis turizmas.

Kelionės, kai vykstama į vietas, kur galima linksmai ir turiningai praleisti laiką, vadinamos pramoginiu turizmu. Lietuvos gyventojai vyksta į pramogų ir atrakcionų parkus (disneilendą Paryžiuje, legolendą Danijoje, Heide parką Vokietijoje). Populiarios kelionės į vasaros muzikinius festivalius, naktinius klubus, lošimo namus. Taip pat lankomi garsūs pasaulio operos teatrai, garsių pasaulio muzikos ir teatro trupių pasirodymai, garsių pasaulio madų namų pristatymai, parodos.

Nuo seniausių laikų maldininkai keliauja į religinius centrus, šventąsias vietas. Svarbiausi religiniai centrai yra Jeruzalė (Izraelis), Vatikanas, Meka ir Medina (Saudo Arabija), Solt Leik Sitis (JAV), Varanasis (Indija). Prie religinių švenčių derinami turistiniai maršrutai, religiniuose centruose plėtojama turizmo infrastruktūra, sukuriama daug darbo vietų paslaugų sektoriuje.

Kelionės darbo ar mokslo tikslais, vykimas į stažuotes, konferencijas ar parodas įvardijamas kaip dalykinis turizmas. Didžiausi tokio turizmo centrai – dideli miestai, pramonės centrai. Pastaruoju metu vis dažniau statomi specializuoti dideli viešbučiai su konferencijų kompleksais, kuriuose organizuojami mokymai, konferencijos, susitikimai, kongresai, parodos.

Aktyviai sportinei veiklai galima priskirti kopimą į kalnus, plaukimą baidarėmis, leidimąsi į urvus, buriavimą, nardymą, slidinėjimą, išvykas pėsčiomis ar dviračiais. Kelionės, apimančios tokias aktyvias veiklas, priskiriamos sportiniam turizmui. Ši veikla daugiausia susijusi su gamta, o palankiausias sąlygas plėtoti sportinį turizmą turi šalys, kuriose gausu kalnų, miškų, jūros pakrančių bei vandens telkinių.