Senovė - Geografijos samprata, raida ir geoinformacija

Kompaso išradėjais laikomi Senovės Kinijos gyventojai magnetizmu pradėjo domėtis dar IV a. pr. Kr. Iš pradžių tai buvo iš magnetito pagamintas šaukštas su plonu kotu ir kruopščiai nušlifuota išgaubta dalimi. Pajudintas šaukštas imdavo suktis, o sustojęs kotu rodydavo pietų kryptį. XI a. plaukiojančius kompasus naudojo dauguma Senovės Kinijos jūreivių. Juos XII a. iš kinų perėmė arabai, o XIII a. pradžioje su „plaukiojančia adata“ susipažino ir europiečiai.

Seismografas – prietaisas, registruojantis seisminių bangų virpesius žemės paviršiuje. Jo autoriumi laikomas kinų mokslininkas Džan Henas, gyvenęs mūsų eros pradžioje. Džan Heno seismografą sudarė beveik dviejų metrų skersmens iš bronzos išlietas indas.

Didysis šilko kelias – kelių sistema, kuria buvo gabenamos prekės iš Kinijos į vakarų kraštus. Nors vientisa kelių sistema susiformavo tik II a. pr. Kr., atskiri jos segmentai atsirado gerokai anksčiau. Prekyba Šilko keliu vyko per tarpininkus, todėl Senovės Kinijos, Indijos ir Mesopotamijos gyventojai net neįsivaizdavo, iš kur yra trokštamos prekės. Didžiojo šilko kelio atsiradimui svarbią reikšmę turėjo hanų dinastijos diplomato Zhang Ciano kelionė į Vidurinę Aziją. Čia jis pamatė didelę Senovės Kinijos prekių paklausą ir daug tokių daiktų, apie kuriuose nieko nežinojo. Savo ataskaitoje imperatoriui nurodė didelę naudą prekiaujant su Vidurinės Azijos šalimis. Nuo II a. pr. Kr. pabaigos susiformavo vientisa Didžiojo Šilko kelių sistema, jungusi Senovės Kiniją, Indiją ir Artimuosius Rytus.

Nuo pat seniausių laikų kinai kūrė savitą geografijos mokyklą. Gausiuose senovės kinų rašytiniuose šaltiniuose daug kraštovaizdžių aprašymų, kurių autoriai – žymūs to meto kartografai, diplomatai ir keliautojai.

Senovės Kinijos gyventojai gyveno gana uždarai ir jų geografinės minties laimėjimai kitur nebuvo žinomi, o patys irgi labai menkai težinojo, kas dedasi už Didžiosios kinų sienos. Tuo tarpu savo krašto pažinimui jie skyrė daug dėmesio. Senovės Kinijos metraščiuose sukaupta daug geografinių žinių apie jos teritorijoje plytinčius kalnus, upes, ežerus, dirvožemius, augaliją ir žemės ūkį. Senovės kinai turėjo mokslo ir technikos išradimų. Geografijos mokslui svarbiausi kompasas ir seismografas.

Menką tolimų kraštų pažinimą lėmė kinams būdinga sėsli gyvensena. Iki II a. pr. Kr. nėra rašytinių duomenų, rodančių apie kinų keliones svetur, o su kaimyninėmis valstybėmis prekiavo per tarpininkus klajoklius. Iš pradžių tai buvo diplomatinės kelionės mėginant susitarti su šalį puldinėjančiomis hunų gentimis. Iki II a. pr. Kr. su kaimyninėmis valstybėmis prekiavo per tarpininkus klajoklius, todėl Senovės Kinijos prekės buvo žinomos toli už šio krašto ribų. Ypač svarbią reikšmę tarptautinėje prekyboje turėjo Šilko kelias, kuriuo iš Senovės Kinijos buvo vežamas šilkas bei kitos vertingos prekės.

Žemės paviršiaus matavimo ir kartografavimo tikslumą skatino Senovės Kinijos praktiniai poreikiai. Žemėlapiai, o ypač tikslūs planai, buvo reikalingi statant Didžiąją kinų sieną, įrengiant drėkinimo ir sausinimo sistemas. Metraščiuose minima, kad senovės kinai turėjo žemėlapių sudarymo biurus ir spaustuves.