Atolas – žiedo formos koralinė sala, kurios viduryje yra lagūna.

Druskingumas – vandenyje ištirpusių druskų kiekis, skaičiuojamas promilėmis (‰).

Hidrosfera – visas Žemės planetoje esantis vanduo.

Įlanka – vandenyno arba jūros dalis, įsiterpusi į sausumą.

Jūra – vandenyno dalis, iš kelių pusių apsupta sausumos.

Kvadratūriniai potvyniai – kyla per tarpines Mėnulio fazes, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis sudaro statų kampą, tuomet sušvelnėja Mėnulio traukos jėga ir kyla mažiausi potvyniai.

Lagūna – įlanka, kurią nuo jūros skiria nerija.

Musonai – pastovieji sezoniniai pakrančių vėjai, du kartus per metus keičiantys kryptį.

Pasaulinis vandenynas – Žemės rutulio vandenys, supantys žemynus ir salas.

Potvyniai ir atoslūgiai – periodiški vandenyno (jūros) vandens lygio svyravimai, kuriuos sukelia Mėnulio ir Saulės trauka.

Radioaktyviosios atliekos – atliekos, gyvoms būtybėms skleidžiančios pavojingus spindulius.

Sala – iš visų pusių vandens apsuptas sausumos plotas, mažesnis už bet kurį žemyną.

Sąsiauris – siauras vandens ruožas, jungiantis vandenynus, jūras arba jūrą su vandenynu.

Siziginiai potvyniai – kyla tuomet, kai Mėnulis ir Saulė atsiduria vienoje tiesėje su Žeme (per pilnatį ir jaunatį), jų traukos jėgos susideda ir kyla aukšti potvyniai.

Vandenynų srovės – vandenynų ir jūrų paviršiuje dėl pastoviai pučiančių vėjų susidarančios vandens sraujymės.