Vėjai įgyja savybes (temperatūrą ir drėgnį) tos teritorijos, iš kurios pučia. Nuo vandenynų pučiantys drėgni vėjai atneša daug kritulių, o pučiantys iš vidinių žemyno sričių paprastai būna sausi. Vėjai, pučiantys iš poliarinių sričių, lemia šaltus orus, o nuo atogrąžų – šiltus.

Vyraujančių vėjų įtaką klimatui sustiprina sausumos reljefas.

Puerto Aisenas (Čilė) ir Komodoro (Argentina) – du miestai, esantys pačiuose Pietų Amerikos pietuose. Pirmasis yra prie vakarinės (Ramiojo vandenyno) pakrantės, antrasis – prie rytinės (Atlanto vandenyno). Čilės miesto klimatas yra labai drėgnas (2650 mm kritulių per metus), o Argentinos priešingai – gana sausas (240 mm). Šiose platumose (45–46° p.pl.) vyrauja oro pernaša iš vakarų. Iš Ramiojo vandenyno slenkančias drėgnas oro mases sulaiko aukšti Andų kalnai, todėl pietinėje Čilės pakrantėje iškrinta daug kritulių, o Argentinos – mažai.

Laukuva – drėgniausia Lietuvos vietovė (820 mm kritulių per metus), tuo tarpu Šiauliai gauna žymiai mažiau kritulių (apie 600 mm). To priežastis – vyraujančių vakarų vėjų ir Žemaičių aukštumos bendra įtaka. Laukuva yra vakariniuose – priešvėjiniuose aukštumos šlaituose, kuriems slenkančios iš Atlanto vandenyno oro masės atiduoda daugiau kritulių negu pavėjiniams aukštumos šlaitams (kur yra Šiauliai).